KAIP SUTVARKYTI IR IŠSAUGOTI ARCHYVUS

Jeigu išteklius norima išsaugoti ilgą laiką, svarbu užtikrinti, kad medžiagos bei įranga, naudojamos kuriant išteklius ar tvarkant archyvus, būtų tinkamos sudėties bei kokybės.

SKAITYTI DAUGIAU

KAD SVARBIAUSIOS NAUJIENOS GREITAI PASIEKTŲ JŪSŲ PAŠTO DĖŽUTĘ
SU BALTHERNET NAUJIENLAIŠKIU

Prašytume suteikti Jūsų elektroninio pašto adresą. Taip galėsime Jus supažindinti su archyvų
pokyčiais bei naujienomis.

SKAITYTI DAUGIAU
Pirmajame rudens renginyje – pašnekesys migracijos tema

Nors neretai susidaro įspūdis, jog kalbos apie emigraciją, ypač po naujų statistikos duomenų paviešinimo, primena anglų kalbos posakį apie mušamą negyvą arklį, išgirdus, jog emigracijos tema kuriamo filmo autorius yra jaunosios kino kūrėjų kartos atstovas, pradedi galvoti, jog gal ši tema dar nėra praradusi savo aštrumo, o svarbiausia, jog ji rūpi ne tik priešrinkiminėje karuselėje besisukantiems politikams ir emigraciją vien tik neigiamai vertinantiems vyresnio amžiaus žmonėms. Mūsų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 dieną surengtame pokalbyje, pirmame po vasaros, apie jaunų žmonių (e)migraciją, mobilumą bei ką šiais laikais reiškia būti lietuviu, galinčiu keliauti bet kur, kalbėjomės su kiną Estijoje studijavusiu ir savo gyvenimą tarp Lietuvos ir užsienio dalijančiu režisieriumi Vytautu Tinteriu, menininke Ingra Mileryte ir filmą Aleksandras Didysis apie Amazonės džiunglėse dirbusį gydytoją, misionierių, kunigą Aleksandrą Bendoraitį šiuo metu kuriančiu Vytautu Puidoku, beje, taip pat studijas baigusiu svetur ir save juokais vadinančiu nesėkmingai net kelis kartus emigruoti bandžiusiu lietuviu. Filmo Plastikinių rūmų žmonės (angl. Plastic Palace People), kurio filmavimas prasidės šį rudenį Lietuvoje, režisierius Tinteris savo veikėjus apibūdina kaip žmones, kurie yra nesuprasti namuose, tačiau nepriimti ir užsienyje. Pasak Vytauto, jie gyvena niekur – nei čia, nei ten. Režisierius tiek savo veikėjus, tiek save bei nemažą dalį savo draugų, pasirinkusių gyvenimą ne Lietuvoje, vadina prarastąja – 20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio – karta ir sako, jog dėl šiandien neegzistuojančių sienų ir pasaulio atvirumo jis save laiko ne tiek lietuviu, net ne europiečiu, bet pasaulio piliečiu. Šiai minčiai pritarė ir Vytauto bendraamžiai, Vytautas Puidokas ir Ingra Milerytė. Pasak renginio svečių, šiandien didžioji dauguma jaunimo migruoja ne tiek dėl finansinių priežasčių, kiek dėl studijų bei didesnių galimybių tobulėti ir įgyvendinti savo sumanymus. Nepaisant to, juos vis tiek traukia sugrįžti į Lietuvą. Vieni jų čia pasilieka ilgėliau, kiti – trumpiau, treti – bent jau šiai dienai – suvisam. Taip jaučiasi Milerytė, po kelių ilgesnių išvykų į užsienį ir planų judėti toliau vis dėlto apsisprendusi apsistoti Vilniuje. Bent jau kol kas Vilnių savo nuolatine gyvenamąja vieta yra pasirinkęs ir Puidokas. Antroje renginio dalyje susirinkusieji turėjo progą pamatyti Tinterio art-houserežisūrinius kino darbus: praėjusiais metais Kaune nufilmuotą filmo Plastikinių rūmų žmonės sceną, šią vasarą sukurtą video darbą-dienoraštį ir pirmąją iš planuojamų dešimties filmo Seksualumo dekalogas dalį. Parengė Dalia Cidzikaitė

Read more January 8, 2018
Prasidėjo Lituanistikos tyrimų skyriaus organizuojami „Pokalbiai apie emigraciją 2“

2015 metais Ukmergėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdytas bandomasis edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ šiais metais praplėtė geografijos ribas ir atkeliavo į Utenos apskritį. Utena pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių. Į pirmąjį ciklo renginį-seminarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje rugsėjo 27 dieną susirinko gausus būrys projekto partnerių: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Molėtų bibliotekų ir renginio šeimininkės Utenos bibliotekos bei penkių Utenos apskrities gimnazijų atstovai. Seminaro dalyvius pasveikinusi ir projektą pristačiusi LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pastebėjo, jog nors projekto tikslinė auditorija yra Utenos apskrities gimnazistai, kurie po metų dvejų turės rinktis tolimesnį gyvenimo kelią, galintį nuvesti ir į emigraciją, projektas „nemėgins paneigti emigracijos kaip reiškinio, nestabdys jaunų žmonių emigravimo, bet paskatins juos kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos migracinę istoriją, lietuvių gyvenimą svetur, įgyti daugiau sąmoningumo renkantis“. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atstovai: direktorius Aldofas Girdžiūna ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Žiupkienė, antrame projekte dalyvaujantys ekspertų-pagalbininkų teisėmis, pripažino, jog pradžioje iš projekto tikėjęsi mažai, jam pasibaigus jo naudą ir poveikį pajutę ne tik savo gimnazistuose, bet ir pačiuose savyje. Pasak Girdžiūnos, „padarė įspūdį lektorių paskaitos apie [lietuvių] išeivijos istoriją, įspūdinga ir naudinga buvo susitikti ir su sugrįžusiais iš užsienio žmonėmis. Gilų įspūdį vaikams paliko diskusija Lietuvos Respublikos Seime – baigiamajame projekto renginyje“. Bet bene didžiausią „Pokalbių apie emigraciją“ naudą gimnazijos direktorius pamatė mokslo metams pasibaigus: nė vienas iš projekte dalyvavusių A. Smetonos gimnazijos moksleivių nepasirinko stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, apskirtai nepasirinko emigracijos. „Turbūt kardinaliai gimnazistų mąstymo projektas nepakeitė, – savo mintis apibendrino Girdžiūna, – bet su tais 40 jaunų projekte dalyvavusių žmonių jau galima kitaip kalbėti apie emigraciją ir tolimesnius jų pasirinkimus.“ Vitalija Žiupkienė neabejoja, jog projektas ne tik išplėtė gimnazistų žinias apie emigraciją, bet ir sugriovė kai kurias jų nuostatas apie tai. „Vaikai atėjo į projektą su savo nuostatomis, išgirstomis šeimoje, – pastebėjo A. Smetonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, – bet toms jų nuostatoms buvo iškeltas kontrargumentas, privertęs susimąstyti.“ Šiais metais vykdomas edukacinių renginių ciklas apims penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Projekte savanorišku principu po 20 žmonių suburtos moksleivių grupės klausysis VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažins su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinės klausimyną, mokysis, kaip atlikti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės pakalbinti po du emigravusius tautiečius, tuos pokalbius įrašyti, juos perrašyti ir pateikti grupės vadovui. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekas. Projekto viduryje gimnazistų laukia kelionė į Vilnių. Čia jie dalyvaus diskusijoje-susitikime su iš emigracijos sugrįžusiais lietuviais, išgirs ir apie tamsiąją emigracijos pusę – šiuolaikinę vergystę. Gimnazistus debatams – gegužės mėnesį vyksiančiam baigiamajam projekto etapui – sutiko parengti dar vienas projekto partneris „Global Lithuanian Leaders“. „Pokalbių apie emigraciją 2“ organizatorius, LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, tikisi, jog, projektui įsibėgėjus ar jam pasibaigus, ne vienas gimnazistas susimąstys, kodėl verta likti lietuviu, kodėl juo gera būti, o jei aplinkybės susiklostys taip, jog ilgainiui pasirinks emigraciją, jis neištirps pasaulyje nei kaip Lietuvos pilietis, nei kaip lietuvių tautos narys. Parengė Dalia Cidzikaitė

Read more