Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą.

Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro dalyviai

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Šiemet neformaliame seminare atskleisti penki lietuviškosios diasporos pjūviai. IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas apžvelgė Londono lietuvių istorijos rašymo problemas, susijusias su šaltinių paieška. Antrą kartą jaunųjų diasporos tyrėjų seminare dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Ina Vaisiūnaitė, tyrinėjanti JAV lietuvių audiovizualinės žiniasklaidos raidą, pristatė stažuotės JAV lietuvių archyvuose rezultatus. Dr. Neringa Lašaitė-Markevičienė perskaitė pranešimą „Balys Sruoga egzode – Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (Vandos Sruogienės archyvų apžvalga)“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė, baigianti disertaciją apie Birutę Ciplijauskaitę, vieną iš svarbiausių ispanų literatūros kritikos figūrų, pratęsė ankstesniuose seminaruose išsakytas įžvalgas ir pasidalino nuogąstavimais, kad menkai domimasi lietuviškajai diasporai priklausančiais iškiliais literatūros kritikais, likusiais už anglakalbio pasaulio ribų. Dr. Laura Laurušaitė aptarė baltiškosios tapatybės vaizdavimą XXI a. lietuvių ir latvių prozoje, kurioje pasakojama apie emigraciją. Seminaro pabaigoje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyviams pristatė skyriaus vykdomus diasporos tyrimų projektus.

Monografijos pristatymas. Iš kairės: dr. Dalia Cidzikaitė ir prof. dr. Danutė Petrauskaitė

Tapo tradicija, kad seminarą pratęsia naujos knygos, skirtos lietuviškosios diasporos klausimams, pristatymas. Šiemet buvo pristatyta itin išsami prof. dr. Danutės Petrauskaitės monografija „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015). Pristatymą vedusi IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė pabrėžė, kad gausi fragmentiška medžiaga knygoje pateikiama organiškai. „Skendau medžiagoje kaip vandenyne“, – monografijos rengimą prisiminę autorė, dėl jos ne tik tyrinėjusi įvairiausius rašytinius šaltinius (pvz., skirtingų ideologinių srovių JAV lietuvių periodiką, kuri gausiai cituojama monografijoje), bet ir lankiusi muziejus JAV, įskaitant Elis salą, per kurią į JAV patekdavo imigrantai.