LNB rinkosi diasporos tyrėjai

Antrus metus iš eilės Lituanikos skyriaus kvietimu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rinkosi diasporos tyrėjai. 
Gegužės 7 dieną vykusiame vienos dienos seminare pranešimus skaitė VDU dėstytojas dr. Ramūnas Čičelis („Jono Meko kūrybos filotopinė žiūra“), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė („Dr. Birutės Ciplijauskaitės literatūros kritika“) ir Lietuvos dailės akademijos doktorantė Jolanta Bernotaitytė („Lietuvių dailės reprezentacija JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose: organizacinis aspektas“). Vilniaus universiteto istorikas dr. Tomas Balkelis, kalbėjęs apie diasporos bei migracijos tyrimų tarptautiškumą, paragino seminaro dalyvius rašant straipsnius turėti omenyje ir užsienio skaitytoją, rašyti paprasčiau, bet ne prasčiau, o savo tyrimuose neieškoti vien tik lietuvių ir lietuviškumo, bet ir bendrų jungčių su kitų tautų, bendruomenių patirtimi. VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Dalia Kuizinienė, pasidžiaugusi per 25 metus atliktais ir paskelbtais sistemiškais lietuviškos diasporos tyrimais, pastebėjo, jog vis dėlto šioje srityje dar nemažai yra likę skylių ir spragų. Kaip ir diskusijoje apie diasporos tyrinėjimų dabartį bei ateitį kalbėjusi LEU Lituanistikos fakulteto dekanė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, VDUdėstytoja pripažino, jog per mažai tyrinėjama naujausioji emigracinė/migracinė literatūra, savo tyrėjų laukia ir pavienė lietuviška užsienio spauda, teatras, dailė, o taip pat tarpdisciplininiai tyrimai.

Seminarą vainikavo šių metų pradžioje išėjusios literatūrologės dr. Lauros Laurušaitės monografijos „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir. tautosakos institutas) pristatymas. Jo metu kalbėję prelegentai dr. Manfredas Žvirgždas, doc. dr. Kuizinienė ir dr. Čičelis pabrėžė knygos naujumą, akcentuodami Laurušaitės taikliai pasirinktus metodologinius įrankius (postkolonializmą ir komparatyvinį aspektą) ir sėkmingą jų pritaikymą lietuvių ir latvių išeivijos romanams. Monografijos autorė pabrėžė, jog, rašant disertaciją, kurios pagrindu ir išleista knyga, vienas iš svarbiausių jos uždavinių buvo supažindinti lietuvį skaitytoją su gausia ir įvairia latvių išeivių proza, ypač turint omenyje, jog iš daugiau nei 400 latvių išeivių pokariu parašytų romanų į lietuvių kalbą neišverstas nė vienas kūrinys.

LNB nuotraukos