Kristina Ūsaitė. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais : monografija. – 2013. – 444, [1] p.

Monografijoje remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei istoriografija siekiama pristatyti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos idėjines ištakas ir analizuoti atskirus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organizavimo (-si) aspektus, atskleidžiant Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir išeivijoje veikusių ideologinių organizacijų jaunimui bei lietuvių studentų sąjungos pozicijas PLJS kūrimo (-si) klausimu; rekonstruojama jos raida XX a. 7–9 dešimtmečiais.

Analizuojamos naujai įkurtos organizacijos egzistencinės ir veiklos problemos: lietuvių kilmės jaunimo telkimas į bendrinę, ideologinio atspalvio neturinčią, organizaciją emigracijos sąlygomis, apibrėžiami PLJS santykiai su PLB ir kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis bei įvertinami PLJS valdybos ryšiai su kraštais.

Taip pat analizuojamos kraštų lietuvių jaunimo sąjungų kūrimo(-si) sąlygos ir veiklos ypatumai; rekonstruojama kraštų lietuvių jaunimo sąjungų (LJS) santykių su kraštų Lietuvių bendruomenėmis ar jų funkcijas atliekančiomis institucijomis raida, apžvelgiami pagrindiniai kraštų LJS santykių su gyvenamojo krašto lietuvių ir kitų tautų jaunimo organizacijomis aspektai Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Europos ir Australijos žemynuose.

Dovilė Budrytė. Memory and trauma in international relations

Dovile Budryte. Memory and Trauma in International Relations Theories, Cases and Debates. Edited by Erica Resende, Routledge – 2013 – 296 pages.

Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė. Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.

Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje

Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje: kolektyvinė monografija. Daiva Dapkutė, Ingrida Celešiūtė, Diana Jovaišienė, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Linas Saldukas, Kristina Ūsaitė; Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvių išeivijos institutas. – Klaipėda : Baltic Printing House, 2012 (Klaipėda : BPH). – 255, [1] p.

Monografijoje nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė migracija, vadinamieji grynoriai, pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai ir dabartinė emigracija), bandoma atskleisti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte.

Vincas Bartusevičius. Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951

Vincas Bartusevičius, Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951. Vilnius: Versus aureus, 2012. – 608 p.

Knygos autorius dėmesį sutelkia į daugiau nei 80 000 Lietuvos gyventojų, kurie, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, atsidūrė Vakarų sąjungininkų kontroliuojamuose Vokietijos ir Austrijos zonose ir buvo kompaktiškai apgyvendinti stovyklose. Tokiomis sąlygomis jie atkūrė savotišką kultūrinę autonomiją: savo švietimą, spaudą, visuomenines, profesines ir politines organizacijas, politines partijas ir jų junginius. Toks gyvenimas ilgai netruko, vos keletą metų. Kaip tik šitas sudėtingas laikotarpis ir gvildenamas pasitelkiant gausią archyvinę medžiagą, įvairius literatūros šaltinius.