Prasidėjo Lituanistikos tyrimų skyriaus organizuojami „Pokalbiai apie emigraciją 2“

2015 metais Ukmergėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdytas bandomasis edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ šiais metais praplėtė geografijos ribas ir atkeliavo į Utenos apskritį. Utena pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių. Į pirmąjį ciklo renginį-seminarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje rugsėjo 27 dieną susirinko gausus būrys projekto partnerių: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Molėtų bibliotekų ir renginio šeimininkės Utenos bibliotekos bei penkių Utenos apskrities gimnazijų atstovai.

Seminaro dalyvius pasveikinusi ir projektą pristačiusi LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pastebėjo, jog nors projekto tikslinė auditorija yra Utenos apskrities gimnazistai, kurie po metų dvejų turės rinktis tolimesnį gyvenimo kelią, galintį nuvesti ir į emigraciją, projektas „nemėgins paneigti emigracijos kaip reiškinio, nestabdys jaunų žmonių emigravimo, bet paskatins juos kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos migracinę istoriją, lietuvių gyvenimą svetur, įgyti daugiau sąmoningumo renkantis“.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atstovai: direktorius Aldofas Girdžiūna ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Žiupkienė, antrame projekte dalyvaujantys ekspertų-pagalbininkų teisėmis, pripažino, jog pradžioje iš projekto tikėjęsi mažai, jam pasibaigus jo naudą ir poveikį pajutę ne tik savo gimnazistuose, bet ir pačiuose savyje. Pasak Girdžiūnos, „padarė įspūdį lektorių paskaitos apie [lietuvių] išeivijos istoriją, įspūdinga ir naudinga buvo susitikti ir su sugrįžusiais iš užsienio žmonėmis. Gilų įspūdį vaikams paliko diskusija Lietuvos Respublikos Seime – baigiamajame projekto renginyje“. Bet bene didžiausią „Pokalbių apie emigraciją“ naudą gimnazijos direktorius pamatė mokslo metams pasibaigus: nė vienas iš projekte dalyvavusių A. Smetonos gimnazijos moksleivių nepasirinko stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, apskirtai nepasirinko emigracijos. „Turbūt kardinaliai gimnazistų mąstymo projektas nepakeitė, – savo mintis apibendrino Girdžiūna, – bet su tais 40 jaunų projekte dalyvavusių žmonių jau galima kitaip kalbėti apie emigraciją ir tolimesnius jų pasirinkimus.“ Vitalija Žiupkienė neabejoja, jog projektas ne tik išplėtė gimnazistų žinias apie emigraciją, bet ir sugriovė kai kurias jų nuostatas apie tai. „Vaikai atėjo į projektą su savo nuostatomis, išgirstomis šeimoje, – pastebėjo A. Smetonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, – bet toms jų nuostatoms buvo iškeltas kontrargumentas, privertęs susimąstyti.“

Šiais metais vykdomas edukacinių renginių ciklas apims penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Projekte savanorišku principu po 20 žmonių suburtos moksleivių grupės klausysis VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažins su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinės klausimyną, mokysis, kaip atlikti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės pakalbinti po du emigravusius tautiečius, tuos pokalbius įrašyti, juos perrašyti ir pateikti grupės vadovui. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekas. Projekto viduryje gimnazistų laukia kelionė į Vilnių. Čia jie dalyvaus diskusijoje-susitikime su iš emigracijos sugrįžusiais lietuviais, išgirs ir apie tamsiąją emigracijos pusę – šiuolaikinę vergystę. Gimnazistus debatams – gegužės mėnesį vyksiančiam baigiamajam projekto etapui – sutiko parengti dar vienas projekto partneris „Global Lithuanian Leaders“.

„Pokalbių apie emigraciją 2“ organizatorius, LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, tikisi, jog, projektui įsibėgėjus ar jam pasibaigus, ne vienas gimnazistas susimąstys, kodėl verta likti lietuviu, kodėl juo gera būti, o jei aplinkybės susiklostys taip, jog ilgainiui pasirinks emigraciją, jis neištirps pasaulyje nei kaip Lietuvos pilietis, nei kaip lietuvių tautos narys.

Parengė Dalia Cidzikaitė